- tiknius
- tìknius, -ė smob. (2) NdŽ, tỹknius (2) NdŽ; Kos56 kas iš kitų vis tykoja, šykštuolis, gobšuolis: Tikras tìknius – kad tik iš kito išgaut, o iš jo nė menkiausio daiktelio negausi Brž. Iš tokio tikniaus nieko negausi pasiskolyt Ppl.
Dictionary of the Lithuanian Language.